PIRATINIŲ PROGRAMŲ PLATINTOJAI RIZIKUOJA NETEKTI LAISVĖS IKI 3 METŲ


March 26, 2012

Paskelbus „Microsoft“ užsakymu atlikto „Slaptojo pirkėjo“ tyrimų rezultatus išaiškėjo, kad kas trečias kompiuterių pardavėjas Lietuvoje atvirai rekomenduoja klientams įsidiegti nelegalias programas kaip alternatyvą originalių programų įsigijimui, o kas penktas pardavėjas asmeniškai sutinka į klientų kompiuterius įdiegti nelegalią programinę įrangą. Tuo tarpu nesąžiningų pardavėjų darbdaviams gresia baudos iki 6,5 mln. Lt arba įmonės likvidavimas, o patys nelegalios programinės įrangos platintojai gali netekti laisvės iki 3 metų.

Kaip teigė advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („Baltic Law Office“), atstovaujančios tarptautinei organizacijai BSA Lietuvoje, advokatas Andrius Pranckevičius, bet kuris techninės ar programinės įrangos pardavėjas, įdiegdamas ir parduodamas nelegalias kompiuterių programas šiurkščiai pažeidžia išimtines autorių, šiuo atveju kompiuterių programų gamintojų, teises leisti atgaminti ir platinti savo kūrinius.

Autorių teises mūsų šalyje garantuoja ir saugo Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Bet kurio Lietuvos piliečio įsitraukimas į nelegalios programinės įrangos platinimą, pradedant nuo atgaminimo (įdiegimo) ir baigiant neteisėtu pardavimu, laikomas šiurkščiu autorių teisių pažeidimu.

„Priklausomai nuo padarytos žalos dydžio nelegalios programinės įrangos platintojai rizikuoja gauti baudą iki 13 tūkstančių litų arba laisvės atėmimą iki 3 metų, o tokių platintojų darbdaviai gali užsitraukti baudą iki 6,5 milijonų litų arba įmonės likvidavimą,“ – šalies baudžiamojo kodekso nuostatas pristatė advokatas Andrius Pranckevičius.

Teisininkas teigė, jog šalia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės yra taikoma ir civilinė atsakomybė – privalomas nuostolių atlyginimas arba kompensacijos sumokėjimas už atliktus autorių teisių pažeidimus autorių teisių turėtojui. Lietuvos įstatymai suteikia autorių teisių turėtojui teisę reikalauti kompensacijos iki 130 000 Lt, taip pat reikalauti pažeidėjo lėšomis paskelbti teismo sprendimą visuomenės informavimo priemonėse.

Pavyzdžiui, į „populiariausią“ nelegalių kompiuterių programų rinkinį įeina tokios kompiuterių programos, kaip Autodesk AutoCAD, Adobe Photoshop, Microsoft Windows, Microsoft Office. Toks nelegalus kompiuterių programų paketas paprastai yra pardavėjo dovanojamas už kompiuterio pirkimą arba maksimaliai paprašoma sumokėti 300 Lt. Tuo tarpu pagal teisėto pardavimo kainas toks paketas kainuotų per 20 000 litų. Būtent tokio dydžio kompensaciją pardavėjui arba jo darbdaviui tektų sumokėti už autorių teisių pažeidimą, t.y. už neteisėtai įdiegtas ir parduotas kompiuterių programas. Be to, kaip jau minėta, nesąžiningai dirbančiam pardavėjui bei jo darbdaviui tektų sumokėti baudą valstybei.

Piratavimo kaina Lietuvoje – beveik 100 mln. litų

Andrius Pranckevičius atkreipė dėmesį, kad piratavimas daro milžinišką žalą tiek vartotojams, tiek šalies ekonomikai. Kasmet BSA atliekamo programinės įrangos piratavimo tyrimo duomenimis, skirtingai nuo kitų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje pastaraisiais metais piratavimo rodiklis nemažėjo ir siekė 54 proc. Tai reiškia, kad dažniau nei kas antrame parduotame personaliniame kompiuteryje buvo įdiegta nelegali programinė įranga.

Vadovaujantis BSA ir partnerių atlikto pasaulinio piratavimo lygio tyrimu, 2010 metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių (apie 96 mln. Lt).

Nuo šios sumos nėra sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą, nelegalios programinės įrangos platinimas neigiamai veikia darbo rinką ir sąžiningo verslo plėtrą.

Papildoma informacija (pagal teisės aktus LR ATPK 21410 str., LR BK 192 str., LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, LR CK numatoma atsakomybė autorių teisių pažeidėjams):

Už nelegalios programinės įrangos atgaminimą (įdiegimą) ir platinimą (pardavimą) Lietuvoje numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Taikant administracinę atsakomybę, kuri numatyta LR ATPK 21410 str., pažeidėjui už neteisėtą kompiuterių programų įdiegimą ir pardavimą gali būti skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt, konfiskuojant nelegalias kompiuterių programų kopijas. Pakartotinio pažeidimo atveju gali būti skiriama bauda iki 3000 Lt su nelegalių kompiuterių programų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.

Baudžiamoji atsakomybė, kuri numatyta LR BK 192 str., tokiam asmeniui bus taikoma tuo atveju, kada įdiegtų ir išplatintų neteisėtų kompiuterių programų bendra vertė pagal teisėto pardavimo kainą (kuri yra suprantama kaip vidutinė mažmeninė rinkos kaina pažeidimo padarymo dienai ir į kurią įskaityti visi mokesčius) sieks daugiau nei 13 000 litų. Taikant baudžiamąją atsakomybę pardavėjui (fiziniam asmeniui) gali grėsti viešieji darbai, bauda iki 13 000 Lt, laisvės apribojimas, areštas, ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Tuo tarpu pardavėjo darbdaviui (juridiniam asmeniui) gali grėsti bauda iki 6 500 000 LTL, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas.

Taip pat už nelegalios programinės įrangos atgaminimą (įdiegimą) ir platinimą (pardavimą) Lietuvoje numatyta ir civilinė atsakomybė, kuri yra taikoma kartu su administracine ir baudžiamąją atsakomybe arba atskirai. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 str. numatyta, jog autorių teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės. Įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) bet kokia forma ar būdu bei jį platinti. LR CK 6.251 str. 1 d. imperatyviai numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda už bet kokį nelicencijuotą kompiuterių programų panaudojimą ir ji gali būti taikoma ne tik konkrečiam pardavėjui neteisėtai įdiegusiam ir išplatinusiam programinę įrangą, bet ir jo darbdaviui, kaip asmeniui atsakingam už savo darbuotojo neteisėtus veiksmus.

Apie „Business Software Alliance“:

„Business Software Alliance“ yra tarptautinė organizacija, kurios tikslas – saugus ir legalus skaitmeninis pasaulis. Asociacija atstovauja programinės įrangos gamintojų ir platintojų interesus tarptautinėse rinkose bei santykiuose su valstybės institucijomis. BSA taip pat skatina technologines naujoves vykdydama šviečiamąsias programas bei inicijuodama intelektinės nuosavybės apsaugos, elektroninės erdvės saugumo, prekybos ir elektroninės komercijos programas. Tarp BSA narių – „Adobe“, „Apple“, „Autodesk“, „Avid“, „Bentley Systems“, „Borland“, „Cisco Systems“, „CNC Software/Mastercam“, „Entrust“, HP, IBM, „Intel“, „Internet Security Systems“, „Intuit“, „Macromedia“, „Microsoft“, „Network Associates“, „RSA Security“, „SolidWorks“, „Sybase“, „Symantec“, UGS ir „VERITAS Software“.

Šaltinis: „Microsoft Lietuva“





Panašūs straipsniai